priešgaidė

príešgaidė sf. (1) muz. vienos arba kelių natų melodinė puošmena, esanti prieš pagrindinę natą ir, atliekant melodiją, lyg susiliejanti su ja: Vokišką „foršlagą“ geriau pakeisti daug patogesne tarti ir sklandžiai skambančia „priešgaide“ rš.